vienaūkis

vienaū̃kis, -ė adj. (2) turintis tokio pat, vienodo didumo ūkį: Jie turėjo tėvynėj pusę valako, dešium diktarų (hektarų), ir jos tėvynėj dešium diktarų, tai jie kaip ir vienaū̃kiai Plvn.